Motociklas, vertas šešių su puse

Jeigu Vakaruose iš Enduro klasės motociklų labiausiai šiam pomėgiui vertina dvitakčius motociklus, nes jie yra labiau prieinami, universalesni bei patikimesni, tai pas mus bekelės džiaugsmams motociklų ieško tie, kurie jau turi patirties su daug galingesniais bei brangesniais „parketiniais“ motociklais. To pakanka, kad įvertintume bekelės aparatų kuklų žavesį.

Laiko praleidimas ant Enduro motociklų turi eilę pliusų. Patį riebiausią pliusą bekelės motociklizmui duoda tie, kurie mato didelę riziką važinėjime po miesto gatves bei magistrales. Enduro suteikia alternatyvią galimybę gauti pakankamą adrenalino dozę be rizikos būti prispaustam beprotiškų „KamAZų“. Nors Enduro laikomas traumas sukeliančiu užsiėmimu, tačiau jo mėgėjai save guodžia tuo, kad visos mėlynės ir gumbai gaunamos dėl jų pačių kaltės ir laisvos valios.

Kitas akivaizdus Enduro pliusas yra tai, kad yra galimybė patirti motociklizmo džiaugsmus ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų ant kelio dangos. Galimybė ištisus metus važinėti bekele suteikia Enduro dar vieną pranašumą: pojūčių įvairovė ir taip pat nuolatinis savo važiavimo įgūdžių tobulinimas. Juk valdyti motociklą ant biraus smėlio liepos viduryje yra visai kas kita nei išlaikyti jį ant slidaus ledo su dygliuotom padangom sausio viduryje.

Fitneso mėgėjams Enduro siūlo adekvatų fizinį krūvį gryname ore. Svajojantiems apie tolimas platybes suteikiama galimybė nusigauti ten, kur dar nebuvo žengusi žmogaus koja, arba bent jau jų koja. Tiems, kas jaučia bendravimo trūkumą, duoda leidimą į visavertę vyrišką kompaniją.

"Kieti"

Enduro reiškia „ištvermingas“. Tik štai kas: motociklas ar žmogus ant jo? Tam, kad atsakytų sau į šį klausimą, dauguma leidžiasi į purviną avantiūrą. Šiuolaikinių technologijų bekelės ambicijos yra ne lygiavertės, ir pagal ištvermės lygį visą Enduro galima skirstyti į tris dideles kompanijas. Pati „kiečiausia“ – pirmoji grupė. Motociklai, kurie priklauso šiai grupei, taip ir vadinasi „hard enduro“. Šie agresyvūs aparatai sugeba įsirausti į bet kokią dirvą – purų smėlį, aštrius akmenis ir gilias brastas. "Kietieji" Enduro iš savo raitelio reikalauja sportinio požiūrio į gyvenimą. Dauguma šiuos motociklus naudoja kaip fizinio parengimo priemonę, teikiant pirmenybę reguliarioms treniruotėms gryname ore nei prakaituotose sporto salėse ir galiausiai gaunant ne tik didelį fizinį krūvį, bet ir visumą ryškių pojūčių. Azartiškieji juda pirmyn ir pradeda šturmuoti bekelę, dalyvaudami kroso varžybose. Nors pas mus jų organizuojama visai nedaug. Kadaise buvo girdėti apie „Seliger“, dabar country-cross „enduro krosas“. Enduro trasa susideda iš įvairaus reljefo: nuo rąstų, sudėtų skersai trasos, išplautų įdubų ir gilių balų iki siaurų takų, staigių posūkių ir netikėtų maršruto postūmio į daubas. Gerai pasiruošęs enduristas sugeba įveikti bet kokias kliūtis ir beje stengsis tai padaryti dideliu greičiu..

Hard‘o valdymo esmė – krosinė technika: sugebėjimas išlaikyti balansą, išlaikyti tvirtas kojas, atsirauti nuo žemės. Užsiimant sportiniu Enduro neapsieinama be specialios ekipiruotės – reikalingas specialus krosinis šalmas, motobotai, kūno, rankų bei kojų apsaugos.

Dėka savo manevringumo bei paprastumo tarp „kietų“ motociklų lyderis yra Yamaha WR 450. Užlipti ant „kietojo“ arkliuko galima arba savarankiškai, įsigijus visą reikalingą amuniciją ir nuvykus į gretimą sodybą su dideliu lauku arba su trenerio pagalba, užsirašius į mokyklą. Dažniausiai individualaus pasiruošimo užtenka neilgam ir mokykis visgi tenka. Šiandien jau veikia keletas Enduro mokyklų, skirtų suaugusiems. Bet ko gero didžiausią autoritetą iš jų turi klubas, kuriame dirba sporto meistras Aleksandras Galiamovas. Jis meistriškai rodo Enduro važiavimo techniką, ir rezultate 40-čiai vyrai jau po mėnesio trunkančių sunkių treniruočių pradeda drąsiai šokinėti per kliūtis ir tramplynus.

"Dvejetukininkai" ir "turistai"

"Švelnesni" Enduro variantas – motociklai dvigubos paskirties, gatvės - bekelės Enduro. Pagal charakterį – įprasta miesto technika, bet su galimybe išvažiuoti į užmiesčio gūdumą. On/Offroad reiškia universalumą. Tai santykinai lengvi, pakankamai galingi (nuo 500 iki 750 m3), patikimumo ribas atitinkantys bei telpantys į komforto ribas motociklai. Jų tikslas – ne išbandyti savo šeimininko atsparumą, bet jam ilgai ir ištikimai tarnauti. Tokiems universaliems tarnams priklauso Yamaha XT 660 ir BMW F 650 GS. Beje, su pastaruoju įvyko susidvejinimas. Vienam modeliui sukūrė du agregatus – Funduro su pakankamai ramiu charakteriu, bekelės motociklas malonumui, ir labiau pasipūtusį Dakar, pavadintu pergalės prieš Afrikos smėlynus garbei.

Trečia kategorija - "klajūnai". Enduro turistiniai – pakankamai didelis ir galingi aparatai su varikliais nuo 1000 m3 ir galingesniais, pritaikytais ilgiems važiavimams įvairia danga. Be to dideli Enduro stabiliai laikosi keliuose, siūlydami aukštą komforto lygį ir saugumą savo važiuotojams, o taip pat suteikia galimybę vežti bagažą. Didelis turistinis Enduro sukurtas tam, kad tolimųjų platybių mėgėjas galėtų nuvažiuoti į pasaulio kraštą ir ten atsidūręs ten neužstrigtų vietinėse pelkėse, nepasiklystų džiunglėse, o toliau mėgautųsi rojaus grožybėmis. Ekstremalių turistinių Enduro įvairovė – nuotykių motociklai, tokie kaip KTM 950 Adventure ir BMW R 1150 GS Adventure. Paskutiniu modeliu visai neseniai vienas Holivudo aktorius Evan Macgregor baigė savo kelionę aplink pasaulį, kurios maršrutas tęsėsi per Sibirą ir Kazachstaną. Avantiūros dvasią šių motociklų palaiko sustiprinta korpuso apsauga, padidintas bakas, „dantytos“ padangos. Ilgoms Enduro kelionėms būtina turėti specialią ekipiruotę – motociklisto kostiumą ir neperpučiamų bei neperšlampamų medžiagų, su talpiomis kišenėmis žemėlapiams ir kelionės priedams.

Per pasaulį ant savo dviejų ratų

Internete galima rasti pakankamai daug įmonių, kurios organizuoja Enduro turus po visą pasaulį. Tarp jų yra mažų įmonių, pakankamai solidžių įmonių, įkurtų po ženklu tokių įžymių gamintojų kaip KTM ir BMW. KTM akcentuoja labiau sportinį – ekstremalų Enduro, o BMW – daugiau nuotykinį – turistinį. Yra leidžiami katalogai, kuriuose surašytos šalys ir laikas, kada įmanoma organizuoti turus. Yra pastovūs maršrutai, bet yra galimybė užsakyti ekskliuzyvinius turus. Naujokams geriausia pradėti nuo dviejų dienų treniruočių. Žinomame vokiečių Enduro parke „Chechlinger“ tokie užsiėmimai, kur duodama technika bekelės važiavimui ir demonstruojamos jos galimybės, vyksta kiekvieną savaitgalį.

Tiems, kas turi motociklisto įgūdžius važiuoti bekele ir yra geros fizinės formos, galima leisti į tolesnes keliones. Argentina, Čilė, Pietų Amerika vilioja Enduro turistus gausybe nuostabių pojūčių ir išgyvenimų. Pirmiausia, pakankamai toli, antra, tikrai egzotiška, trečia, laukinė gamta, bet šiek tie civilizuota, ketvirta, vaizdinga, ir galiausiai – yra galimybė išbandyti savo ir savo dviratės technikos ištvermę vairiame ir dažnai netikėtame reljefe.

Purvas įtraukia rimtai ir ilgam. Ir dauguma užkietėjusių motociklistų, perkandę bekelės ypatumus, nenoriai važiuoja asfaltuotomis gatvėmis, o kai kurie visai nustoja ieškoti nuotykiu dideliuose miestuose. Varyti tiesiąja jiems tiesiog tampa nuobodu.

Sevastopolio enduro klubas

Vertė : Paulius Albertavičius