2011-02-23

Pastaraisiais metais lietuviškos žiemos stebina savo aštriais nagais. Kai ką tai gąsdina, kitiems tai iššūkis. Kai mažamečių vaikų jau nebeleidžia į darželius bei mokyklas, trys nuotykių išsiilgę motociklistai susikrovė kuprines ir išsiruošė į dviejų dienų ištvermės žygį. Noras patirti tai, ko negali išrasti jokie išradėjai, pamatyti tai, ko neparodys joks ypatingos raiškos televizorius, išgirsti tą, ko neatkartos joks geriausias elektroninis instrumentas. O visa tai tiesiog siūlo mūsų pastaruoju metu stipriai alinama gamta.

Jau ne vieną viršukalnę įveikęs Vytas nei per plauką neabejojo, kad bus viskas gerai - išmiegoti miške siekiant –30 laispnių šalčio. Jis ir buvo mūsų šio išgyvenimo žygio mokytoju. Kiekviena silpnumo gaidelė būdavo pasitikta kontraargumentu: o kas būtų, jeigu būtų dar blogiau.

Pirmadienio ankstų rytą, kai didžioji tautiečių dalis dar tik budinosi, trys neįprastai atrodantys vyrukai „tuksėjo“ traukiniu Vilnius-Marcinkonys. Besisveikinantys dzūkai patvirtino, kad esame priskirti prie keistuolių, kurių greičiausiai gerokai gausiau galima pamatyti šiltuoju sezono metu. Marcinkonyse paaiškėjo, kad teks dalį maršruto eiti apvalytais keliais, nes dar išvakarėse buvo gausiai prisnigta visoje Lietuvoje.

Besižavėdami ypatingo grožio vaizdais, dažnai minėjome Šiaurės Suomijos regioną, pavadintu Laplandija. Sausas, šaltas oras, saulė ir sniego gausa puošė Dzūkijos regioninį parką. Ūlos bei Merkio upės nei truputį nenusileido užklupusiems šalčiams, tuo įrodydamos savo sraunumą. O žvėrelių paliktos pėdos tikrino keliautojų žinias. Dalis jų perbėgo tiesiog prieš mūsų nosis.

Įpusėjus žygiui, o ypač perėjus į bekelę, apie save pranešė vieno iš dalyvių, dar senai traumuoti, kojų sanariai. Todėl kelionės maršrutas keitėsi iš esmės. Greitai miškuose besileidžianti saulė rekomendavo greičiau rasti vietą stovyklavietei, tai yra šio žygio tikslui. Nes visi žinojome, kad bus tikrai sunku, o gal net ir žiauriai šalta. Su savimi pasiimta palapinė, miegmaišiai bei rūbai nebuvo skirti komfortabiliai nakvynei prie – 20 laispnių šalčio, tad visi kibome į sausuolių paiešką.

Naktinis dangus aiškiai rodė kad šals, o traškantys medžiai tai tik patvirtino. Išgėrę visus arbatos likučius, ėmėme tirpdyti sniegą naujos gamybai. Sušalusios į akmenį bulvės priminė, kad turime reikalų su rimtu šalčiu. Kiekvienas ant laužo pagamintas maistas buvo skaniausias ir šilčiausias, o kiekviena įmesta malka - aukso vertės.

- Ar man vienam darosi šalta ? – atsikėlęs 2:00 val. nakties klausiu šalia gulinčio Vytauto, lyg žinodamas, kad jisai nemiega.

- Ne, aš irgi jaučiu, kad po truputį atšąlu, – sako jisai. Ir paaiškėjo, kad taip mes neištempsime ilgiau kaip1 – 2 valandas. Net nesitarus buvo aišku, kad reikia kurti laužą ir kuo didesnį. O organizmui duoti kuo daugiau šiltų skysčių. Tokiu būdu išlaukti betekančios saulės, kuri pagaliau nuramins aštriai geliantį šaltį. Kolegos Vyto batai buvo sušalę į ledą, todėl negalėjo įkišti nei vienos pėdos. Buvo tikrai šalta.

Ryto belaukiant seko malkos, jėgos ir temos bendravimui. Miego stygius, šaltis po truputį bandė palaužti trijų nuotykių ieškotojų sąmones. Dažnėjantis medžių traškėjimas primindavo, kad šaltis vis didėja. Svylančios gumos kvapas parodė kad jau visai užlipome ant degančio laužo ir nejaučiame, kad „kepa“ mūsų batai. Mes su dideliu ilgesiu laukėme tekančios saulės.

Ankstus rytas, pakili nuotaika, tvarkymosi nuotaikos ir keletas stovyklavietės nuotraukų prisiminimui. Kuprinės ant pečių ir nauji planai, stirpiai koreguojantys pirminį maršrutą. Žinodami kolegos bėdą su sanariais, privalėjome trumpinti kelionę iki Varėnos. O ten su traukiniu važiuoti atgalios į namus, į komfortabilius šiltus gyvenimus.

Reziumuojant kelionę padarėme išvadą: nėra kliūčių be išeičių, nėra blogo oro, o tik blogas pasiruošimas. Reikia pabėgti iš komforto, siekti, grūdintis ir pažinti gyvenimą. O čia žiūrėk ir sutiksi naujų panašių įdomių žmonių, siekiančių dar didesnių tikslų.

Ir šiek tiek skaičių :

data – 2011 m. vasario 21-22 d.
kelionės trukmė ( lauke ) – 1 para, 1 valanda ir 15 minučių
miegojimo trukmė – apie 3,5 valandos
atstumas – apie 34 kilometrai
vidutinis greitis – 4-5 km/h
temperatūra – nuo -15 iki -27 laipsnių šalčio naktį ( meteoreologais prognozavo tik iki – 21 )

Parašė : Paulius Albertavičius

Nuotraukų albumas : žiūrėti